Telšių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per 2012 metų 17-ąją savaitę Telšių apskrityje buvo registruoti 2 gripo atvejai. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų iš viso užregistruota - 613. 

SAVAITĖS DUOMENYS APIE REGISTRUOTUS GRIPO IR ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ ATVEJUS

 PASTABA. 0–17 metų amžiaus grupei priskiriami asmenys nuo 0 iki 17 metų 11 mėn. 29 dienų (kaip nurodyta statistinės ataskaitos formoje Nr. 4 „Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis“).

Telšių visuomenės sveikatos centras

Plungės.info

Mokslininkai atranda vis naujų faktų apie vitaminą D ir jo ryšį su įvairiomis ligomis. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, bet ir saugo nuo kai kurių vėžio formų, cukrinio diabeto, širdies ligų ir netgi nuo lietuviams gerai pažįstamos depresijos. Medikai pataria nelaukti, kol „išlys“ klastingos ligos. Pasitikrinti vitamino D kiekį organizme reikėtų tuomet, kai jaučiamas nuovargis, vargina raumenų silpnumas, nežinomos priežasties raumenų skausmai. Trūkstant vitamino D vaikams deformuojasi kaulai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys ir kaulai, silpnėja imunitetas. Nesunku pastebėti, kad ypač pavasarį tenka susidurti su dideliu išsekimu, susilpnėjusiais kaulais, netvirta laikysena. Visa tai gali būti susiję su vitamino D trūkumu.

Žiemą ir pavasarį – vitamino D stygius

Vitaminas D (kalciferolis) yra grupė riebaluose tirpstančių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Jis skirstomas į D1, D2, D3 ir D4. Žmogaus organizmui svarbūs yra D2 ir D3. Juos žmogus gauna dviem būdais: su maistu ir dėl saulės spindulių poveikio. Organizmas gavęs pakankamą kiekį saulės spindulių pats pasigamina šio vitamino.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad Lietuvoje, nei vyraujantys mitybos įpročiai, nei tamsi, šiaurietiška geografinė platuma negali užtikrinti reikiamo vitamino D kiekio. „Piečiau gyvenantys ispanai, italai ar graikai dar gauna pakankamai saulės spindulių ištisus metus, o Lietuva yra nutolusi nuo pusiaujo tiek, kad mūsų oda tamsiuoju metų laikotarpiu nuo spalio iki kovo mėnesio visiškai nepasigamina vitamino D. Dėl to šio vitamino kiekis per žiemą stipriai krinta, o pavasarį yra labiausiai jaučiamos to pasekmės. Tai rodo ir statistika. Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijų duomenimis, net 88 proc. lietuvių, kuriems šių metų sausio-kovo mėnesiais buvo atliktas kraujo tyrimas, nustatytas vitamino D trūkumas“, - aiškina gydytoja E. Marciuškienė.

Vitamino D šaltiniai ir svarba

Jeigu saulės mažai, vitamino D galima gauti su maistu, ypač valgant riebią žuvį. Daugelis už Lietuvą šiauriau esančių šalių taip ir daro – žuvį gausiai įtraukia į savo mitybos racioną. Jungtinėje Karalystėje specialiai paruošta menkė su žirneliais ir bulvytėmis patenka į svarbiausių nacionalinių patiekalų sąrašą. Skandinavai ypač mėgsta patiekalus su lašiša. Regis, tai jau nuo seno kai kuriose tautinėse tradicijose įaugęs būdas pragyventi tamsą, palaikyti vitamino D kiekį ir apsisaugoti nuo ligų. Kadangi lietuviai, būdami šiauriečiais, žuvies patiekalų valgo per mažai, labai svarbu sekti ir palaikyti vitamino D kiekį organizme.

Šiais metais Lietuvoje įvairiuose miestuose vyko mokslinė konferencija „Vitaminas D. Diagnostikos ir taikymo klinikinėje praktikoje galimybės“, kurioje medikai konstatavo, kad vitamino D kiekio sekimo ir sureguliavimo nauda yra neabejotina. „Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui, kuri iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta. Tai ne tik rachito priežastis, bet turi įtaką ir daugeliui vėžio rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio ligai. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas nuo tam tikrų ligų mažėja, ypač nuo storojo žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos.“, - teigia gydytoja E. Marciuškienė.

Ką daryti, jeigu vitamino D trūksta?

Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, - atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant pirmųjų ligos simptomų. Kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį ir, jeigu trūksta, imtis priemonių papildyti jo atsargas organizme.

„Tais atvejais, kai nustatomas trūkumas, vertėtų mažiau laiko praleisti patalpose ar automobilyje ir daugiau būti prieš saulę. Taip pat svarbu prieš tepantis kremais nuo saulės leisti spinduliams prasiskverbti į odą ir pasigaminti vitamino D. Tam pakaktų vos 15 minučių pabūti be kremo, prieš saulę, atsidengus bent ketvirtį savo kūno. Geriausia tai daryti per patį piką, t.y. nuo 11 iki 15 val. Kremai nuo saulės labiau reikalingi pietiečiams, kuriems reikia saugotis melanomos ir odos vėžio, o lietuviams vis dėl to reikėtų bent mažą dienos dalį pabūti ir be jų. Juolab, kad vitamino D perdozuoti su saule neįmanoma. Tokiu būdu organizmas pasigamina tik tiek, kiek reikia ir kaupia atsargas riebaluose bei raumenyse. Kitais atvejais būtina vartoti vitamino D preparatus ir maisto papildus“, - sako E. Marciuškienė.

Vitamino D 25 (OH) tyrimo tikslai

Medikų teigimu, kai kuriais atvejais gali būti vitamino D perteklius. Ši rizika yra didesnė vaikams, liekniems ir ypač – lieknėjantiems žmonėms. Deja, bet akivaizdžių vitamino D perdozavimo požymių praktiškai nėra, žmogus nieko nejunta esant per dideliam šio vitamino kiekiui. Kai vitamino D yra per daug, kraujyje randamas per didelis kalcio kiekis. Dėl to kalkėja kraujagyslės, gali susidaryti akmenys inkstuose.

Vitamino D 25 (OH) tyrimo tikslas yra ne tink nustatyti šio vitamino stygių, bet ir perdozavimą. Šis tyrimas pasaulyje atliekamas jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje tai vis dar naujovė medicinos diagnostikos praktikoje. Kai kurios Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijos jau atlieka bendrojo vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą, kuris vadinamas Vitamino D 25(OH) tyrimu. Daugiau sužinoti, kurios gydymo įstaigos Lietuvoje atlieka bendrojo vitamino D tyrimą, galima informacinėje interneto svetainėje www.vitaminasd.lt arba kreipiantis į savo šeimos gydytoją.

Telšių.info

Telšių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per 2012 metų 16-ąją savaitę Telšių apskrityje buvo registruoti 2 gripo atvejai. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų iš viso užregistruota - 545.

Žemiau pateikiama lentelė apie gripo bei ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcinius susirgimus.

SAVAITĖS DUOMENYS APIE REGISTRUOTUS GRIPO IR ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ ATVEJUS

PASTABA. 0–17 metų amžiaus grupei priskiriami asmenys nuo 0 iki 17 metų 11 mėn. 29 dienų (kaip nurodyta statistinės ataskaitos formoje Nr. 4 „Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis“).

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos  departamentas informuoja, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikia informaciją, kad  nuo š.m. kovo 20 d. buvo pradėta ir jeigu bus palankios meteorologinės oro sąlygos numatoma baigti š.m. gegužės 21 d., pavasarinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės visoje Lietuvoje.

Laukinių gyvūnų vakcinacijai  naudojami jaukai su vakcina FUCHSORAL. Jaukai su vakcina  mėtomi iš orlaivių visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus zonas virš miestų teritorijų, ežerų ir Ignalinos atominės elektrinės.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva 2012 metų balandžio 20 d. pirmą kartą Lietuvoje minima Nacionalinė skiepų diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos atradimų. Vakcinų nauda neabejotina – jos padėjo visiškai išnaikinti raupus, poliomielito likvidavimo programa pasiekė baigiamąją stadiją, iš esmės sumažėjo naujagimių sergamumas stablige, raudonuke, difterija, kokliušu ir kitomis infekcinėmis ligomis, kurias galima valdyti vakcinomis. PSO duomenimis kasmet pasaulyje vakcinomis išgelbėjama apie 2 milijonus žmonių gyvybių.

Telšių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per 2012 metų 15-ąją savaitę Telšių apskrityje buvo registruoti 5 gripo atvejai. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų iš viso užregistruota - 510.

Jei ruošiatės tuoktis pirmą kartą, būkite atsargūs – net 50 proc. tokių sąjungų nesitęs iki 20-ųjų sukaktuvių, atskleidžia naujas tyrimas.

Kaip ten bebūtų, tokie skaičiai nesikeičia pastaruosius tris dešimtmečius.

Atradimai „rodo tendencijas, kad pastaruosius dešimtmečius šeimose vysta pastovūs dideli pokyčiai“, - sakė mokslininkai.

Viena iš tendencijų yra padidėjęs kartu praleidžiamo laiko kiekis tarp vyrų ir moterų nesusituokus. Buvo pastebėta, kad 2006-2010 metais, lyginant su ankstesniais, mažėjo pirmą kartą susituokusių moterų, tačiau daugėjo gyvenančių kartu su partneriais be santuokos įžadų.

Šie rezultatai yra paremti apklausomis, kurios buvo surinktos nuo 2006 iki 2010 metų, apklausiant 12 279 moteris ir 10 403 vyrus, nuo 15 iki 44 metų amžiaus. Tokia pati apklausa buvo atlikta ir 1973, 1976, 1982, 1988, 1995 ir 2002 metais.

Moterų, gyvenančių su savo seksualiniais partneriais nesusituokus procentas nuo 1982 metų iki 2006-2010 metų periodo padidėjo nuo 3 iki 11 proc.

Pastebima ir tai, kad šiuolaikinės moterys neskuba ištekėti. Dabartinis ištekančių moterų amžiaus vidurkis yra 26, vedančių vyrų – 28 metai.

Pirmą kartą susituokusių moterų kiekis sumažėjo nuo 44 proc. 1982 m. iki 36 proc. 2006-2010.

Tikimybė, kad pirmoji santuoka truks bent 10 metų anksčiau moterims buvo lygi 68 proc., o vyrams – 70 proc. šie skaičiai smarkiai krito, žiūrint 20 metų į priekį, nes dabar moterims tokia tikimybė lygi 52 proc., o vyrams – 56 proc.

Mokslininkai pastebėjo, kad šie skaičiai labai panašūs į tuos, kurie buvo 1970-aisiais.

Tie, kurie susituokė būdami dar paaugliais, turėjo mažiau šansų išgyventi santuokoje iki 20-ųjų sukaktuvių nei tie vyrai ir moterys, kurie ištarė santuokos įžadus vienas kitam po 20-ies.

Religinis auklėjimas padarė skirtumų, moterys, kurios sakė buvusios auginamos pagal „kitas religijas“, turėjo 65 proc. šansų turėti 20-ies ar daugiau metų trunkančią pirmąją santuoką.

Po to sekė moterys, užaugintos katalikiškose šeimose (53 proc.), toliau protestantų (50 proc.) ir nereligingose šeimose (43 proc.).

Dar vienas faktorius buvo išsilavinimas. Bent Bakalauro laipsnį turintys vyrai ir moterys turėjo daugiau galimybių turėti ilgą pirmąją santuoką nei mažiau išsilavinę žmonės.

Bevaikės šeimos taip pat turėjo daugiau galimybių išlaikyti santuokos ryšius 20 metų ar daugiau nei tie sutuoktiniai, kurie turėjo vaikų.

Prieš tai negyvenusios kartu su vyrais moterys dažniau buvo linkusios į ilgalaikę pirmąją santuoką nei tos, kurios jau prieš santuoką gyveno kartu (atitinkamai, 57 ir 45 proc.).

 www.suaugusiems.lt

Plungės.info

Telšių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad per 2012 metų 14-ąją savaitę Telšių apskrityje buvo registruoti 8 gripo atvejai. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų iš viso užregistruota - 650.